Kategorija: Fotomedžioklė

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (11): Užupis

Vienuoliktajam fotopasivaikščiojimui po Vilniaus rajonus pasirinkome labiausiai bohemišką Vilniaus rajoną – Užupį. Simboliška, kad pasivaikščiojimų ciklą šiais metais vasario mėnesį pradėjime Paupiu, o pabaigėme – Užupiu. Rajonais kaimynais, kažkuo panašiais, tačiau ir labai skirtingais.
Apžiūrėjome daugelį Užupio įžymybių – Angelą, Konstituciją, Vivulskio milinę, Užupio katiną, Šv. Baltramiejaus bažnyčią, UMI, Polocko medinuką ir Bernardinų kapines. Pakeliui pasižvalgėme Užupio kiemeliuose. Žinoma, negalėjome neužsukti į A. Mamontovo fotografijų parodą „Sluoksniai”.
Fotografavo Edita, Gintarė, Loreta, Vygintas ir Birutė.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (10): Šnipiškės

Jubiliejiniam pasivaikščiojimui pasirinkome vieną senesnių , bet taip pat greičiausiai atsinaujinantį Vilniaus rajoną – Šnipiškes. Ši miesto dalis pasižymi kontrastais – šalia medinių namelių dygsta dangoraižiai, naujų gyvenamųjų namų kvartalai. Pradėję tyrinėti nuo Žaliojo tilto, prasukome pro H. Raduškevičiaus rūmus ir šv. Rapolo bažnyčią, aplankėme taip vadinamą Naująjį miesto centrą – tuo metu modernius sovietmečio statinius dešiniąjame Neries krante, pašmirinėjome po medinukų ir mūrinių nuosavų namų kvartalus.

Fotografavo Birutė, Edita, Gintarė, Loreta ir Natalija. 

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (9): Antakalnis

Klubo nariai jau 9 kartą šiemet išėjo paganyti savo fotoaparatų po Vilniaus rajonus. Šį žavų auksinio spalio šeštadienį išvaikščiojome Antakalnį. Maršrutą pradėjome ties Sluškų rūmais, praėjome pro modernizmo kvartalą, pasižvalgėme Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Toliau sukome į Pavasario, Rudens ir Saulės gatves, apžvelgėme Saulės kapines. Dar nepamiršome Vileišių rūmų ir seniausio Vilniaus medinuko. O pasiekę Sapiegų parką ir pasistiprinę kavinėje, kyštelėjome nosis į restauruotus Sapiegų rūmus. Toliau, pro Antakalnio kapines, Šilo gatve nužingsniavome link Sapiegynės, kur maršrutą baigėme suradę senuosius amunicijos bunkerius. Net nepastebėjome, kaip 5,5 val. prasibastėme seniausiame Vilniaus priemiestyje, Antakalnyje.

Nuotraukos: Dianos, Gintarės, Natalijos, Vyginto ir Birutės.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (8): Trakų Vokė

Fotokablio miesto tyrinėtojų ir fotografuotojų desantas atvyko į Trakų Vokę, vadinamą perlu Vilniaus karūnoje. Ir išties, čia radome puikių gamtos kampelių, įdomių inžinerinių statinių ir, žinoma, didingąjį Vokės dvarą. Apžiūrėjome ne tik atnaujintą parką, bet ir restauruojamų rūmų interjerą, pasiklausėme rimtų paskaitų apie Tiškevičių giminę ir dvaro istoriją.
Fotografijos Gintarės, Editos, Miroslavo, Saulutės ir Birutės.

Tyrinėjame Vilnių (7): aukštyn galvas!

Septintajam pasivaikščiojimui pasirinkome maršrutą, kurio metu teko gerokai pasidairyti. Kėlėme galvas ir ieškojome ne taip lengvai pastebimų pastogių detalių ir architektūros reliktų. Kaip visada – vadovavomės Neakivaizdinio Vilniaus pasiūlytu maršrutu (šį kartą rinkomės „Aukštyn galvą!“). Tačiau taip pat pašmirinėjome ir kitose Senamiesčio gatvelėse. Klubo narė Vita yra gidė, tad parodė ne visiems mums dar žinomus kiemelius bei praėjimus. Ne visus maršruto objektus pavyko rasti – miestas kinta, bet naujų dalykų tikrai nemažai sužinojome.
Fotografavo Birutė, Diana, Loreta, Natalija ir Šarūnas.

Nepakartojama kelionė į Sarema salą!

     Joninių savaitgalį devyni klubo „Fotokalbys“ nariai leidosi į nepamirštamą kelionę po nuostabiąją Sarema salą Estijoje. Nugalėję apie 1700 km, patyrėme nepamirštamų įspūdžių ir atradome kvapą gniaužiančius gamtos bei istorijos lobius. Mus sužavėjo gamtos stebuklai:
pasigrožėjome didingais vaizdais nuo Pangos uolos, žygiavome Harilaiu pažintiniu taku iki pasvirusio Kiipsaare švyturio, apžiūrėjome Kaali meteorito kraterį, aplankėme įspūdingą Üügu uolą, užkopėme į Sorvės švyturį, iš kurio atsiveria nuostabi panorama, pasivaikščiojome po akmenų bokštelių paplūdimį tarsi pasakoje. Patyrėme salos istoriją: susipažinome su viduramžių Kuresarės pilimi, apsilankėme Pöide, Valjala ir Kihelkonna bažnyčiose, kuriose atsiskleidžia turtinga Estijos sakralinė architektūra, matėme nemažai etnografinių sodybų bei senų malūnų. Ir, žinoma, džiaugėmės estų svetingumu: smagiai praleidome laiką senoviniame Loona dvare, mėgavomės autentiška atmosfera ir gardžiais estų virtuvės skoniais. Kelionė į
Sarema salą buvo kupina nuotykių, atradimų ir nepamirštamų akimirkų!
Nuotraukos: Lauros, Saulutės, Loretos, Audronės, Šarūno ir Birutės.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 04: Markučiai

Klubo pasivaikščiojimų projektas įgauna pagreitį. Vasariško vakaro pasivaikščiojimui pasirinkome kaimą mieste – Markučius. Oras nenudžiugino, bet lietus neišbaidė ištvermingiausiųjų.  Pasivaikščiojimą pradėjome Markučių parke ir tęsėme po kaimiškąją Markučių dalį. Apžiūrėtas šiuolaikinių metalinių skulptūrų kiemas (skulptorius R. Pesliakas), buvusi gubernatoriaus vila ir kiti įdomūs statiniai. Numatyto maršruto pabaigti nepavyko dėl kelią pastojusio Kaukysos upelio. Numatyto tilto per jį nebuvo, gal potvynis nunešė.

Tyrinėjo ir fotografavo Birutė, Gintarė, Natalija.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 04: Žvėrynas

Gegužės mėnesį pasirinkome patyrinėti Žvėryną – vieną žaliausių ir unikaliausių  Vilniaus rajonų, kuriame galima rasti visko: įspūdingos medinės architektūros, naujų modernios statybos pastatų ir daug gamtos. Rajonas tikrai vertas tyrinėjimo: daugybė detalių ir bėgte lankantis rajone nepastebimų smulkmenų žadina smalsumą ir priverčia stabtelti.

Nuotraukos Birutės, Gintarės ir Šarūno.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 03: Krasnūcha

Trečiąjį miesto tyrinėjimo maršrutą mums pasufleravo Vilniaus muziejus, rengiantis parodą „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra”. Paroda veiks Gerosios Vilties g. 10 nuo šių metų gegužės 25 d.
Krasnucha – tai dalis dabartinio Vilkpėdės rajono, apribotas tokių gatvių: Naugarduko, Tūkstantmečio, Geležinio vilko, Pietario ir Žemaitės.
Nuotraukos: Loretos, Dianos, Rasos, Šarūno, Editos ir Birutės.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 02: Stotis

Tęsdami Vilniaus tyrinėjimus kovo mėnesiui pasirinkome stoties rajoną. Maršrutą ir šį syki rinkomės iš „Neakivaizdinio Vilniaus”. Štai kokią informaciją radome programėlėje: „Stoties rajono paveldas toks pat margas kaip ir jo kasdienybė – čia kiemuose pasislėpusios mažai kam žinomos šventovės, naujas erdves kūrybai atranda skulptoriai ir dailininkai, akis glosto XIX–XX a. sandūros architektūra. Kur ne kur dar galima aptikti būtajame laike įstrigusių krautuvėlių ir veikėjų, apie kuriuos prieš porą dešimtmečių „Žas“ pasakojo savo dainoje „Jis gyvena stotyje“. Kadaise buvusi viena pavojingiausių Vilniaus vietų, šiandien Stotis veikiau siejama su maloniu šurmuliu, kurio gyvybę palaiko nesiliaujantis keliautojų srautas, modernėjanti Halė ir nišą atradę barai bei muzikos klubai. Kas gali būti geriau už vietą, kuri ir gyvybinga šiandien, ir turi ką papasakoti apie savo praeitį?”

Pasivaikščiojimą ir rastus objektus užfiksavo Birutė, Diana ir Loreta.