Naujametinis susibėgimas

Metus Klubas „Fotokablys” užbaigė linksmu susitikimu „Kino studijoje”. Apsikeitėm dovanėlėmis, pasižiūrėjome filmuką iš nuotraukų po mūsų kasmėnesinius pasivaikščiojimus po Vilniaus rajonus, sprendėm nuotaikingą kvizą apie 2026-uosius. Svarbiausia – šilti ir jaukūs pokalbiai prisimenant, kas gero nutiko 2025-aisiais, planuojant, ką nuveiksime ateinančiaisiais metais. Ačiū visiems už bendrystę! Iki susitikimų gyvai ar virtualiai 2026-aisiais!
Nuotraukos Mato, Karinos ir Natalijos.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (22): Naujamiestis

Metus užbaigėme apvaikščiodami Naujamiestį. Šį projektą jau tęsiame 2 metus ir per tą laiką jau nuėjome 22 „Neakivaizdinio Vilniaus” sudarytus maršrutus po Vilniaus rajonus. Laukite tęsinio ir 2026-aisiais – liko dar nemažai neišfotografuotų Vilniaus rajonų.
Naujamiestis mus sudomino savo nepastatyta bažnyčia, arteziniu gręžiniu, palivarko namu. Užsukome į Radio ir televizijos muziejų bei aplankėme Open house grafičių galeriją viename iš pramoninių kiemų.
Nuotraukos – klubo narių Birutės, Evaldo, Jūratės, Karinos, Loretos, Manto, Mato, Natalijos, Romo, Šarūno ir Vyginto.
Dėkojame mums kompaniją palaikiusioms klubo sekėjoms Justynai ir Aušrai!

Pasivaikščiojimo su juostomis rezultatai

Praeitą savaitę dalinomės reportažu iš klubo narių pasivaikščiojimo su juostiniais fotoaparatais. Šiandien galime jau parodyti rezultatus, kas gi gavosi, išryškinus juosteles (ačiū Šarūnui). Vaikščiojome atskirai ar po kelis, kiekvienas ieškojom linijų ir perspektyvų, formų ir tekstūrų. Akį traukė ir kiti dalykai.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (20): Paneriai

Jubiliejinį, dvidešimtą kartą klubo nariai išvaikščioti pasirinko Panerius. Matėme ir senuosius pramoninius rajonus, ir atokias kapinaites su koplyčia, senąjį kelią, geležinkelį ir gyvenamuosius rajonus aplink jį, baisius įvykius menantį Panerių memorialą. Pasivaikščiojimo vinis – senasis Panerių geležinkelio tunelis. Laikas pasivaikščiojimui buvo itin sėkmingas – nelijo, nesnigo, o akį džiugino auksiniai lapai. Beje, nuėjome net 15,5 km, tai maršrutas buvo ne iš lengvųjų. Ačiū prie mūsų pasivaikščiojimo prisijungusiai Virginijai.

Nuotraukos klubo narių: Birutės, Dianos, Evaldo, Karinos, Loretos, Manto, Miroslavo, Saulutės, Šarūno ir Vyginto. Taip pat savo nuotraukomis pasidalino ir klubo draugė Virginija.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (19): Žirmūnai

Klubo „Fotokablys” nariai kartą per mėnesį susitinka pasivaikščioti su fotoaparatais po Vilniaus rajonus. Jau aštuoniolika „Neakivaizdinio Vilniaus” maršrutų išvaikščiojome, ir šį, devynioliktą, kartą susitikome tyrinėti Žirmūnų. Atrodytų, iš pirmo žvilgsnio neturintis akivazdaus veido, vienodų sovietinių stambiaplokščių namų rajonas. Tačiau ir čia radome perliukų. Sužavėjo šuoliuojančio elnio pravardę turintis Žirmūnų tiltas, radome žiemos uostelį, kuriame žiemoja Vilniaus Neries laivai. Gražiai sutvarkytas Tuskulėnų rimties parkas, kuriame slepiasi išvaizdus dvarelis. O tarp pilkų betoninių daugiabučių vingiuoja M. Katkaus gatvelė, kurioje netikėtai pasijunti kaip kaime. Žinoma, neabejotina Žirmūnų žvaigždė – Alaus studija.
Nuotraukos: klubo narių Alfredo, Birutės, Editos, Karinos, Loretos, Miroslavo, Šarūno, Vyginto ir klubo draugo Artur.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (17): Verkiai

Klubo nariai tęsia pasivaikščiojimų su fotoaparatais po Vilniaus rajonus projektą. Liepos mėnesio rajonas – Verkiai. Tyrinėjome Verkių apylinkes – vieną žaliausių ir istoriškai įdomiausių sostinės rajonų. Pasivaikščiojimo maršrutas pagal „Neakivaizdinio Vilniaus“ programėlę padėjo atrasti ne tik visiems puikiai žinomus objektus, kaip Verkių rūmai, bet ir mažiau žinomus gamtos bei kultūros perlus. Išbandėm stebuklingo šaltinio galią, nusifotografavome prie fotografų globėjos Veronikos, braidėm šalia krioklio ir taip toliau.

Kaip ir visada, dalinamės akimirkomis ir kviečiame prisijungti kitą mėnesį – keliaujame toliau!

Fotografijos Manto, Loretos, Vyginto, Birutės, Šarūno ir Miroslavo.

Merkinė: susitikimas su A. Černiausku ir žygelis

„Fotokablys Travel” vasaros sezonas įgauna pagreitį. Klubo nario Dainiaus kvietimu atvykome į Merkinę. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre ir tuo pačiu meno galerijoje „Šalcinis” mus svetingai priėmė fotografas Algimantas Černiauskas, kuriantis kartu su broliu Mindaugu Černiausku. Išgirdome išsamų pasakojimą apie brolių Černiauskų kūrybą, kartu vartėme jų fotografijos albumus, pasigėrėjome galerijos eksponatais, o taip pat išgėrėme kavos iš nuostabių molinių puodelių. Antras etapas – Merkinės muziejus, kuriame maloni gidė mums papasakojo visą turiningą Merkinės istoriją. Dzūkiški pietūs „Dzūkynėje” ir – į žygį. Dainius mus vedė Merkinės apylinkių takeliais, kilome į Apžvalgos bokštą ir Merkinės piliakalnį, apvaikščiojome miškus ir miestelį, čia pamatėme net keturias upes. Nors ir lijo, nors ir šalta kaip ne gegužę, bet fotoaparatai ir fotografai smagiai pasiganė tyrame Dzūkijos ore.
Foto: Dianos, Saulutės, Gintarės, Vyginto, Loretos ir Birutės.

Pinholeday 2025 Šiauliuose

Pasaulinės pinholo dienos proga šios fotografijos atšakos entuziastai šiemet susirinko Šiauliuose. Fotografavimui labai fotogeniška ir sakrali vieta – Kryžių kalnas. Lankantis Šiauliuose negalima praleisti tokio objekto kaip vienintelis Lietuvoje Fotografijos muziejus. Čia betyrinėjant eksponatus ir grožintis vaizdais nuo stogo terasos laikas niekam neprailgo.
Foto: Šarūno, Gintarės, Loretos, Birutės, Natalijos ir Ramunės.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (15): Rasos

Šis mūsų pasivaikščiojimas po Rasas – jau penkioliktas! Ištyrėme jau du trečdalius Vilniaus rajonų. Rasos – tai ne tik įžymiosios kapinės, šiuo metu pasidabinusios scylių mėlynumu. Kaip alpinistai kopėme į Liepų kalną. Išvaikščiojome kinematografiškas Montvilos kolonijos gatveles. Perėjome Geležine gatve. Pabuvome sendaikčių turgelyje. Tyliai pratipenome pro Pataisos namus. Pasigrožėjome gretimomis Misionierių ir Vizičių bažnyčiomis.

Pabėgimo kambarys Kaune

„Fotokablys Travel” paradeda naują turizmo sezoną. Klubo narės Gintarės kvietimu apsilankėme laikinojoje sostinėje Kaune. Išbandyta (kai kam pirmą kartą gyvenime) pramoga – pabėgimo kambarys „Nuodėmių gatvė”. Mums pavyko. Dėka mūsų gudrumo, pastabumo, įžvalgumo bei kelių centriuko užuominų per 75 min. išsilaisvinome iš prekybos žmonėmis pinklių. Beje, orų prognozės maloniai nustebino – pasitvirtino iš vakaro numatyti ir lietus, ir sniegas, ir vėjas, ir kruša, ir šlapdriba. Nuo orų išdaigų lėkėme slėptis į miesto kavines ir į Kauno fotografijos galeriją, kur labai smalsiai sužiūrėjome latvių fotografės Intės Rukos parodą „Žmonės, kuriuos pažįstu”.