Gimiau ir užaugau Vilniuje, mane galima vadinti asfalto vaiku. Turbūt galima sakyti, kad fotografuoti pradėjau būdamas 6 metų, kai įsigijau pirmąjį “Smena 8m”. Pirmas rimtas pirkinys vaiko gyvenime iš sunkiai sutaupytų kapeikų, ir, deja, nesėkmingas, nes “Smena” buvo brokuota ir strigdavo fotojuostelės pasukimo mechanizmas bei suplėšydavo juostelės perforaciją. Todėl slapta nukniaukdavau tėčio “Zorkij 6”. Tėtis žinojo, kad aš „skolinuosi“, ir oficialiai neleisdavo man imti jo aparato tik todėl, kad slapta paėmęs jį saugočiau. Jo taktika pasiteisino, nes “Zorkij” puikiai veikia ir iki šiol. Mano gyvenime motociklai ir fotografija visuomet pynėsi tarpusavyje, ir tai tebevyksta iki šiol. Fotografija yra mano hobis, mano aistra ir, dėkui dievams, man to nebereikia daryti dėl pragyvenimo. Nesu suvaržytas užduotimis ir terminais, tai labai svarbu, kai nori atskleisti sąvajį matymo kampą. Daugiau autoriaus fotografijų efoto svetainėje |