Laukinės širdys, švelnios sielos – taip galima apibūdinti mūsų keturkojus draugus. Savo nuotraukomis siekiame atkreipti dėmesį į naminių gyvūnų vaidmenį žmonių pasaulyje, už ką žmonės turėtų jiems būti dėkingi, ko turėtų iš jų pasimokyti. Norime priminti apie tai, kad gyvūnai jaučia tas pačias emocijas ir turi labai panašius poreikius kaip ir žmonės. Gyvūnai mus ištikimai gina, padeda sveikti ir mokytis, įkvepia ir tiesiog daro mus laimingesniais, apdovanodami besąlygiška meile. Turbūt, to paties jie tikisi iš žmonių. Tik abipusis ryšys gali būti harmoningas.
Parodos „Gyvūnai svarbūs“ autoriai ir darbai:
Evelina Venckauskienė „Labas!“ (Tu davei man ranką, aš daviau tau pėdą. Mus jungia amžina draugystė, vedanti per kiekvieną gyvenimą. Kai tau liūdna, aš visada tave apkabinu, nulaižau ašaras nuo tavo veido. Kai man linksma, tu su manim džiaugiesi kartu. Mes einame kartu, šiuo keliu. Koja kojon, pėda pėdon.)
Natalija Ranceva „VIP“
Saulutė Lementauskienė „Dvigubai nuostabi diena“ (Buvau pakviesta kaip fotografė dalyvauti Laimos Martinavičienės autorinėje programoje „Su žirgu – kitaip“. Iš karto nustebau, kad niekas nelips ant žirgo ir nesimokys joti! Susirinko įvairiausi žmonės: kurie labai bijo, bet labai nori pažinti žirgą, kurie turi negatyvius prisiminimus iš kontakto su žirgais, kurie visą gyvenimą svajojo, bet taip ir neišdrįso prisiartinti prie žirgo. Antros dienos pabaigoje žmonės pajuto, kad drąsiai ir saugiai gali prieiti ir būti šalia žirgo, jį prižiūrėti, glostyti tik todėl, kad suprato, kaip savo jausmus reikia valdyti, suvokti savo kūną, kaip suprasti žirgo kalbą ir kaip atsakyti. Rezultate – gali saugiai kartu vaikščioti ir žaisti… Esi pats ramus.)
Diana Lekandrė „SPA“ (Dvejų metų amžiaus kalytė Selfė pas grumerę Viktoriją pirmą kartą, todėl šiek tiek įsibaiminusi. Turėtų atsipalaiduoti po šiltu dušu, nes maudynėmis vandens telkiniuose ji tiesiog mėgaujasi!)
Laura Vansevičienė „Pramogos“ (Milvutė, teatro grimuotojos Dalios Žakytės numylėtinė, snaudžia, kol jos šeimininkė šnekučiuojasi su režisieriumi Rimu Tuminu ir aktoriumi Gediminu Girdvainiu. Ką tik baigėsi Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Maskaradas“ (rež. Rimas Tuminas), kuriame paskutinį kartą pasirodė šio spektaklio ilgametė aktorė Adrija Čepaitė (Nina). 2016 m. kovo 8 d., Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Vilnius.)
Birutė Vijeikienė „Aš saugau tavo miegą“ (Agotos augintinis Penzelis – jau solidaus amžiaus kornreksų veislės katinas. Jie geriausi draugai nuo vaikystės. Penzelis, nors šiaip yra kategoriškas ir rimtas, niekada neatsisakė dalyvauti Agotos žaidimuose – buvo madingai rengiamas, vežiojamas lėlių vežimėlyje. Agota turi žavią vaikystės nuotrauką, kur Penzelis, dar jauniklis, saldžiai įmigęs lovoje šalia Agotos ir jos pliušinių žaislų. Nusprendėme atkartoti šį kadrą po 11 metų. )
Laura Vansevičienė „Šeimininkas“ (Renatos Šerelytės namuose linksma: kol rašytoja pasakoja savo istoriją, kažkur, galbūt už knygų lentynų, slepiasi dvi katės, fone šėlsta šuo Vaflis (per interviu stengęsis užimti svečius, o pamatęs, kad pokalbis vyksta sklandžiai, iš smagumo sugraužė dvi skirtingas kojines ir sąskaitą faktūrą).“ Kol kalbamės ir fotografuojamės būsimam projekto „Viršukalnės ir buitis“ interviu, mylimas augintinis Vaflis išsidūkęs patogiai įsitaiso pamėgtoje vietoje ir stebi procesą. Kambario gilumoje prie kompiuterio dirba Renatos vyras, Petras Mendeika. 2020 m. balandžio 03 d., Vilnius.)
Aušra Barysienė „Bukinistas“
Šarūnas Barštys „Draugaukim“ (Pirmas pasimatymas su Bynu. Akeso gyvūnų prieglauda Ukmergės rajone. Narvai pilni be perstojo lojančių įvairaus dydžio šunų. Nuo triukšmo užgula ausis, gerklę užspaudžia kamuolys. Kaip galima išmesti geriausią draugą?.. Pagaliau pamatom „savo“ juodai baltą mažiuką. Guli tolimiausiam atokiausio narvo kamputyje ir prisiplojęs prie žemės bailiai stebi aplinkinį alasą. Ištrauktas iš narvo ir išvestas į gretimą patalpą kiek atsipalaiduoja. Šunų lojimas už sienos rimsta, įsivyrauja tyla. Vis tiek įsispraudžia į artimiausą kampą ir vengia akių kontakto. Kas jį taip nuskriaudė? Prieglaudos šeimininkė pasakoja, kad paimtas kažkokiam kaime, kur kalė, pririšta prie grandinės, atsivedė vadą tiesiog po šiferio gabalu. Broliai ir sesės jau paimti, liko vargšė mama ir Bynas, paskutinis bailiukas, kurio niekam nereikia. Agnė paima dubenėlį su maistu ir priėjusi atsisėda šalia jo. Atsargiai išsitraukiu telefoną ir padarau kelis kadrus. Po kelių minučių alkio jausmas nugali, ir šunelis ima ėsti iš rankų. Po to sekė dar keli pasimatymai, pasivaikščiojimai apylinkėse, ekskursija į Ukmergę ir pagaliau kelionė namo. Nerealus jausmas matyt, kaip iš susigūžusio, drebančio nuo kiekvieno garso, nesuprantančio, kam naudojama uodega padarėlio, Bynas tapo tikru šuniu. Dabar, praėjus trejiems metams, niekas namuose net neprisimena kaip buvo, kai neturėjom Byno.)
Laura Vansevičienė „Siesta“ (Sunku patikėti, kad iš prieglaudos paimtas baikštus, nervingas šuo po kurio laiko šitiek prisileis naują žmogų. Gera po ilgo pasivaikščiojimo kartu ramiai nusnūsti. 2021 m. birželio 23 d., Vilnius.)
Edita Meškonienė „Trigubas džiaugsmas“
Saulutė Lementauskienė „Laisvė“ (Buvau stovykloje, kurioje dalyvavo vaikai iš vaikų namų. Mačiau, kaip akimirksniu pasikeičia jų akys, veide atsiranda šypsena, nes jie galėjo prisiliesti, paglostyti žirgą, ožkytę, šuniuką ar net paršelį… O tie, kurie išdrįso joti, pajuto laisvę, pamiršo vienatvę.)
Loreta Margelė „Kilnumas, ištvermė, drąsa“ (Kilnumas, ištvermė, drąsa – toks yra Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos šūkis. Ir jis itin tinka čia tarnaujantiems keturkojams pareigūnams. Šunys naudojami pėdsekystei, patruliuoja prie sienos, sulaiko pažeidėjus, pasienio kontrolės punktuose, aptinka narkotikus, sprogmenis, kitus pavojingus objektus. Paieškos ir gelbėjimo operacijose tarnybiniai šunys itin padeda ieškoti dingusių asmenų. Kinologinės tarnybos Lietuvoje pradeda skaičiuoti antrąjį šimtmetį. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. prasidėjo Lietuvos kariuomenės formavimas. Tuo metu buvo kuriamos įvairios kariuomenės tarnybos, įskaitant ir kinologijos. Kinologijos sritis tuo metu buvo pradiniame etape, tačiau šunys jau buvo naudojami įvairiose tarnybose, įskaitant valstybės sienos saugojimo. Šunys buvo naudojami kaip sargybiniai, žvalgai ir pagalbininkai kariuomenėje. Pasienio policija taip pat pradėjo naudoti šunis pasienio apsaugai. Šunys padėjo aptikti kontrabandininkus ir kitus pažeidėjus. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje pradėjo veikti pirmosios kinologijos mokyklos ir centrai, kur buvo mokomi tarnybiniai šunys ir jų vedliai. Šie centrai buvo svarbūs, siekiant efektyviai paruošti šunis tarnybai. Kinologinės tarnybos atkurtoje Lietuvoje pradėjo veikti 1990 metais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba buvo viena iš pirmųjų institucijų, pradėjusių naudoti tarnybinius šunis. Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tarnauja virš 130 tarnybinių šunų. Toras – dar jaunas pareigūnas: jam treji metai. Jis energingas, veržlus ir smalsus pėdsekys. Moka rasti paslėptus daiktus, pasimetusius žmones, yra puikus kolega pasienyje tarnaujantiems pareigūnams ir jo laukia įdomi, ilga ir prasminga tarnystė VSAT saugant Tėvynę.)
Gintarė Kraulytė „Atsipalaidavimas“ (Nuotraukoje matome mergaitę, švelniai glostančią ir laikančią katę savo glėbyje. Nuotrauka padaryta ramioje ir jaukioje patalpoje, kur šviesa subtiliai krenta iš lango ir apšviečia mergaitę, laikančią atsipalaidavusią, snaudžiančią katę. Šis vaizdas išryškina ypatingą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno. Kaip ir žmonės, gyvūnai jaučia emocijas: jie gali patirti džiaugsmą, meilę, baimę ir liūdesį. Mergaitės ir katės ryšys parodo, kaip gyvūnai gali būti ištikimi mūsų draugai, suteikiantys mums šilumos ir ramybės.)
Birutė Vijeikienė „Ta vienintelė“ (Kai dukrai Monikai buvo ketveri, jai nupirkome jūrų kiaulytę Blusytę. Kiaulytė nugyveno gražų gyvenimą. Tarp vaiko ir gyvūno užsimezgė ypatingas ryšys. Atrodė, viena kitą supranta be žodžių.)
Edita Meškonienė „Meilė iš pirmo žvilgsnio“
Birutė Vijeikienė „Kai sutampa požiūris“ (Nuotraukoje užfiksuota akimirka iš protesto prieš rusijos agresiją Ukrainoje 2022-03-02 prie rusijos ambasados Vilniuje. Šioje kelias dienas trukusioje akcijoje veikė plakatų dirbtuvės, kuriose žmonės ne tik sau, bet ir augintiniams pasigamino plakatų. )
Miroslav Černiuk „Smalsumas“
Edita Meškonienė „Saulę palydint“
You must be logged in to post a comment.