Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 02: Stotis

Tęsdami Vilniaus tyrinėjimus kovo mėnesiui pasirinkome stoties rajoną. Maršrutą ir šį syki rinkomės iš „Neakivaizdinio Vilniaus”. Štai kokią informaciją radome programėlėje: „Stoties rajono paveldas toks pat margas kaip ir jo kasdienybė – čia kiemuose pasislėpusios mažai kam žinomos šventovės, naujas erdves kūrybai atranda skulptoriai ir dailininkai, akis glosto XIX–XX a. sandūros architektūra. Kur ne kur dar galima aptikti būtajame laike įstrigusių krautuvėlių ir veikėjų, apie kuriuos prieš porą dešimtmečių „Žas“ pasakojo savo dainoje „Jis gyvena stotyje“. Kadaise buvusi viena pavojingiausių Vilniaus vietų, šiandien Stotis veikiau siejama su maloniu šurmuliu, kurio gyvybę palaiko nesiliaujantis keliautojų srautas, modernėjanti Halė ir nišą atradę barai bei muzikos klubai. Kas gali būti geriau už vietą, kuri ir gyvybinga šiandien, ir turi ką papasakoti apie savo praeitį?”

Pasivaikščiojimą ir rastus objektus užfiksavo Birutė, Diana ir Loreta. 

Pasiruošimas naujai parodai „Geltona”

Klubo nariai ėmėsi kurti naują parodą. ŠĮ kartą kaip niekad gausiai klubo nariai prifotografavo: buvo gauta 80 nuotraukų iš 19 narių. Į nuotraukų atranką susirinkę klubiečiai atrinko 29 geriausias. Jau netrukus – nauja ir pavasariškai ryški paroda „Geltona” papuoš Norfos galerijos koridorius!

Fotografavo Birutė ir Loreta.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 01: Paupys

Klubo „Fotokablys” nariai šiais metais nusprendė išvaikščioti ir išfotografuoti įdomiausius Vilniaus rajonus. Pirmuoju rajonu buvo pasirinktas senas/naujas Paupys.
Maršrutą susiplanuoti mums padėjo telefono programėlė „Neakivaizdinis Vilnius”, todėl ją ir pacituosim: „Paupys iki 1939 m. buvo vadinamas Paplauja (Paplavomis), nes šį vandens išgraužtą „kanjoną“ nuolat plauna Vilnia iš šiaurės, o šaltiniai – iš pietų. XVIII–XIX a. sandūroje išardžius Vilniaus gynybinę sieną, iš naujo atrasta Paplauja pasirodė esanti labai patogi vieta įvairių tautų pirkliams, pramonininkams ir amatininkams gyventi. Šį rajoną galime laikyti pirmuoju pramoniniu Vilniaus rajonu, nes čia buvo didelė fabrikų koncentracija. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo gausiai žydų gyvenama teritorija. Dabar pramonės beveik neliko, todėl Paupys yra žalias, gyvas ir stebinantis.”
Nuotraukos: Saulutės, Editos, Romualdo ir Birutės

Susitikimas su Olga Posaškova

Pasikvietėme Seimo fotografę, kad papasakotų apie savo įtempto ir dinamiško darbo užkulisius. Buvo daug pokalbių: apie fotografinius iššūkius bėgte fotografuojant svarbiausius šalies ir pasaulio įvykius, apie keliones į karo draskomą Ukrainą ir apie tai, kad fotografuoti yra labai smagu ir įdomu. Fotografuoti viską, kas juda. O nejudančius dalykus reikia tiesiog pajudinti ir, žinoma, – nufotografuoti.
Fotografavo Loreta ir Natalija

Parodos „PROTĖVIŲ TAKAIS. NAUJOKYNĖ” atidarymas

2023 11 12 įvyko klubo „Fotokablys” narės Editos Meškonienės parodos „PROTĖVIŲ TAKAIS. NAUJOKYNĖ” atidarymas. Norfos galerijoje jaukiam pasibuvimui ir ramiems pokalbiams susirinko klubo nariai, Editos draugai ir artimieji.  Dalia Vaice atliko keletą savo kūrybos dainų, taip sukurdama nuostabią atmosferą.

Norintys aplankyti parodą, užsukite į Norfos bazę, Savanorių pr. 176, Vilniuje.

Nuotraukos Rasos Arlauskienės ir Dianos Surgelės.

Klubo narės parodos „PROTĖVIŲ TAKAIS. NAUJOKYNĖ” kabinimo darbai

Kviečiame aplankyti klubo narės Editos Meškonienės (Editos foto) parodą „PROTĖVIŲ TAKAIS. NAUJOKYNĖ” mūsų Norfos galerijoje Savanorių pr. 176, Vilnius.
Autorė apie parodą:
Esu Edita Meškonienė.
Gimiau ir augau Trakuose. Studijavau ekonomiką ir tarptautinį verslą. Dirbau pagal specialybę, vėliau dėsčiau finansines disciplinas. Prieš keletą metų priėmiau sprendimą palikti ankstesnę darbo sritį. Šiuo metu dirbu gide, kelionių vadove ir užsiimu fotografija. Esu Vilniaus fotografijos klubo „FOTOKABLYS” narė. Dalyvauju parodose, leidyboje. Esu laiminga dirbdama kūrybinį darbą. Mano objektyvo fokuse – žmonės, miestai, peizažai. Pats objektas man nėra svarbus. Svarbi vaizdo estetika, jo keliamos emocijos, prasmė.
Ši paroda radosi spontaniškai, natūraliai. 2010-aisiais susipažinau su seserimis Laima Kantakevičiene ir Irena Seniūniene. Supratome, kad esam bendramintės. Pirmą kartą į Valakbūdį (kaimas Šakių rajone), seserų senelių sodybon, atvažiavau bičiulių pakviesta 2014 metų vasarą. Sužinojau sodybos istoriją. Kėliausi saulės pasitikti, laukiau jos laidos. Apšniukštinėjau gyvenamąją trobą, kiekvieną buvusio didelio ūkio lopinėlį. Sodyboje po kelias dienas praleidau keletą vasarų. Visa parsivežta fotomedžiaga gulė į archyvus. 2019 metais kilo idėja rengti bendrą parodą, kurią sudarytų mano nuotraukos ir Laimos bei Irenos tekstilės darbai, inspiruoti mano užfiksuotų vaizdų Valakbūdyje viešint buvusioje Naujokaičių sodyboje, Naujokynėje.
Atrinkau apie 100 nuotraukų, iš kurių eksponuojama tik nedidelė dalis. Vaizdais pasakoju istoriją, kurią aš sužinojau. Kokie čia gyveno žmonės, ką jie matė, ką matom mes dabar. Čia gyvenama. Gyvenama su viltimi ir tikėjimu.
Bendra mano nuotraukų ir seserų tekstilės darbų paroda buvo eksponuota 2020 metais Zanavykų muziejuje Zyplių dvare Lukšiuose ir 2022 metų vasarą – Druskininkų kultūros centro Amatų centre „Menų kalvė“. 2022 pabaigoje Alytaus dailiųjų amatų mokykloje buvo parodyta parodos dalis, kuri apima mano fotografiją. Tai galite išvysti ir šioje ekspozicijoje.
Kitą parodos dalį kviečiu pasižiūrėti į Antakalnio seniūnijos salę (Antakalnio g. 17), kur šiuo metu rodomi Irenos Seniūnienės ir Laimos Kantakevičienės tekstilės darbai.
Virtualų platesnį parodos variantą rasite mano facebook paskyroje – Editos foto. Kviečiu užsukti.
Dėkoju Laimai Kantakevičienei ir Irenai Seniūnienei už bendrystę, kūrybinį bendradarbiavimą, Mindaugui Neniškiui už nuotraukų atspausdinimą, artimiesiems, bičiuliams, mano kūrybos gerbėjams parėmusiems finansiškai.
Edita Meškonienė, fotografė
8 682 55303
edita.mes@gmail.com
Patikusias nuotraukas galite įsigyti. Kreiptis į autorę.