Tyrinėjame Vilniaus rajonus (9): Antakalnis

Klubo nariai jau 9 kartą šiemet išėjo paganyti savo fotoaparatų po Vilniaus rajonus. Šį žavų auksinio spalio šeštadienį išvaikščiojome Antakalnį. Maršrutą pradėjome ties Sluškų rūmais, praėjome pro modernizmo kvartalą, pasižvalgėme Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Toliau sukome į Pavasario, Rudens ir Saulės gatves, apžvelgėme Saulės kapines. Dar nepamiršome Vileišių rūmų ir seniausio Vilniaus medinuko. O pasiekę Sapiegų parką ir pasistiprinę kavinėje, kyštelėjome nosis į restauruotus Sapiegų rūmus. Toliau, pro Antakalnio kapines, Šilo gatve nužingsniavome link Sapiegynės, kur maršrutą baigėme suradę senuosius amunicijos bunkerius. Net nepastebėjome, kaip 5,5 val. prasibastėme seniausiame Vilniaus priemiestyje, Antakalnyje.

Nuotraukos: Dianos, Gintarės, Natalijos, Vyginto ir Birutės.

Fotokablys „Kuržemės fotodienos 2024” renginyje

Ši savaitgalį klubo atstovės lankėsi Ventspilyje: vyko į Ventspilio klubo „Kaktuss“ renginį „Kuržemės fotodienos 2024”. Tarptautiniame konkurse kategorijoje „Waterway“ dalyvavo ir klubo nariai.
Laurų  nenuskynėme, bet keleto narių nuotraukos sulaukė komisijos dėmesio ir šiuo metu eksponuojamos Ventspilio teatro namuose „Jūras vārti“.
Renginyje dalyvavo 11 fotoklubų iš Latvijos ir Lietuvos.
Lietuvą atstovavome mes ir Šiaulių klubas „Fotografijos namai“.
O po renginio dar radome laiko patyrinėti vėjuotąjį Ventspilį ir jaukiąją Kuldygą.

Nuotraukos Birutės, Dianos ir Loretos.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus (8): Trakų Vokė

Fotokablio miesto tyrinėtojų ir fotografuotojų desantas atvyko į Trakų Vokę, vadinamą perlu Vilniaus karūnoje. Ir išties, čia radome puikių gamtos kampelių, įdomių inžinerinių statinių ir, žinoma, didingąjį Vokės dvarą. Apžiūrėjome ne tik atnaujintą parką, bet ir restauruojamų rūmų interjerą, pasiklausėme rimtų paskaitų apie Tiškevičių giminę ir dvaro istoriją.
Fotografijos Gintarės, Editos, Miroslavo, Saulutės ir Birutės.

Nepakartojama kelionė į Sarema salą!

     Joninių savaitgalį devyni klubo „Fotokalbys“ nariai leidosi į nepamirštamą kelionę po nuostabiąją Sarema salą Estijoje. Nugalėję apie 1700 km, patyrėme nepamirštamų įspūdžių ir atradome kvapą gniaužiančius gamtos bei istorijos lobius. Mus sužavėjo gamtos stebuklai:
pasigrožėjome didingais vaizdais nuo Pangos uolos, žygiavome Harilaiu pažintiniu taku iki pasvirusio Kiipsaare švyturio, apžiūrėjome Kaali meteorito kraterį, aplankėme įspūdingą Üügu uolą, užkopėme į Sorvės švyturį, iš kurio atsiveria nuostabi panorama, pasivaikščiojome po akmenų bokštelių paplūdimį tarsi pasakoje. Patyrėme salos istoriją: susipažinome su viduramžių Kuresarės pilimi, apsilankėme Pöide, Valjala ir Kihelkonna bažnyčiose, kuriose atsiskleidžia turtinga Estijos sakralinė architektūra, matėme nemažai etnografinių sodybų bei senų malūnų. Ir, žinoma, džiaugėmės estų svetingumu: smagiai praleidome laiką senoviniame Loona dvare, mėgavomės autentiška atmosfera ir gardžiais estų virtuvės skoniais. Kelionė į
Sarema salą buvo kupina nuotykių, atradimų ir nepamirštamų akimirkų!
Nuotraukos: Lauros, Saulutės, Loretos, Audronės, Šarūno ir Birutės.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 04: Markučiai

Klubo pasivaikščiojimų projektas įgauna pagreitį. Vasariško vakaro pasivaikščiojimui pasirinkome kaimą mieste – Markučius. Oras nenudžiugino, bet lietus neišbaidė ištvermingiausiųjų.  Pasivaikščiojimą pradėjome Markučių parke ir tęsėme po kaimiškąją Markučių dalį. Apžiūrėtas šiuolaikinių metalinių skulptūrų kiemas (skulptorius R. Pesliakas), buvusi gubernatoriaus vila ir kiti įdomūs statiniai. Numatyto maršruto pabaigti nepavyko dėl kelią pastojusio Kaukysos upelio. Numatyto tilto per jį nebuvo, gal potvynis nunešė.

Tyrinėjo ir fotografavo Birutė, Gintarė, Natalija.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 04: Žvėrynas

Gegužės mėnesį pasirinkome patyrinėti Žvėryną – vieną žaliausių ir unikaliausių  Vilniaus rajonų, kuriame galima rasti visko: įspūdingos medinės architektūros, naujų modernios statybos pastatų ir daug gamtos. Rajonas tikrai vertas tyrinėjimo: daugybė detalių ir bėgte lankantis rajone nepastebimų smulkmenų žadina smalsumą ir priverčia stabtelti.

Nuotraukos Birutės, Gintarės ir Šarūno.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 03: Krasnūcha

Trečiąjį miesto tyrinėjimo maršrutą mums pasufleravo Vilniaus muziejus, rengiantis parodą „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra”. Paroda veiks Gerosios Vilties g. 10 nuo šių metų gegužės 25 d.
Krasnucha – tai dalis dabartinio Vilkpėdės rajono, apribotas tokių gatvių: Naugarduko, Tūkstantmečio, Geležinio vilko, Pietario ir Žemaitės.
Nuotraukos: Loretos, Dianos, Rasos, Šarūno, Editos ir Birutės.

Tyrinėjame Vilniaus rajonus. 01: Paupys

Klubo „Fotokablys” nariai šiais metais nusprendė išvaikščioti ir išfotografuoti įdomiausius Vilniaus rajonus. Pirmuoju rajonu buvo pasirinktas senas/naujas Paupys.
Maršrutą susiplanuoti mums padėjo telefono programėlė „Neakivaizdinis Vilnius”, todėl ją ir pacituosim: „Paupys iki 1939 m. buvo vadinamas Paplauja (Paplavomis), nes šį vandens išgraužtą „kanjoną“ nuolat plauna Vilnia iš šiaurės, o šaltiniai – iš pietų. XVIII–XIX a. sandūroje išardžius Vilniaus gynybinę sieną, iš naujo atrasta Paplauja pasirodė esanti labai patogi vieta įvairių tautų pirkliams, pramonininkams ir amatininkams gyventi. Šį rajoną galime laikyti pirmuoju pramoniniu Vilniaus rajonu, nes čia buvo didelė fabrikų koncentracija. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo gausiai žydų gyvenama teritorija. Dabar pramonės beveik neliko, todėl Paupys yra žalias, gyvas ir stebinantis.”
Nuotraukos: Saulutės, Editos, Romualdo ir Birutės

Kelionė į Maltą

1 DIENA

Vilnius išlydėjo gūsingu vėju ir lietumi, o Malta  pasitiko kaitria saule ir Renatos šypsena.
Nemenkas nerimas dėl eilių oro uosto patikroje greitai baigėsi – ilgai neužtrukome.
Pirma diena Maltoj prasideda nuo apsigyvenimo Valetoje, puikiame viešbutyje sostinės centre. Nedelsiant puošiamės suknelėmis, iš kuprinių traukiame kameras ir lekiam į miestą, kuriame prasideda festivalis NOTTE BIANCA. Programa labai plati – kiekviena renkasi pagal savo skonį.
Vienas iš būdų pažinti šalį – paragauti vietinio maisto. Ir pats laikas, nes jau esam gerokai išalkę. Kas ragauja tradicinės triušienos, kas jūros gėrybes, o Birutė išbando arklienos patiekalą. Troškulį malšiname vietiniu alumi ar vynu. Skanaujam sūrius, padažus, užtepėles, medų.
Užsukame į šventės proga atidarytus Didžiojo meistro rūmus, kuriuose dabar įsikūręs šalies prezidentas. Kai kurios pastato dalys, būtent rūmų valstybinės patalpos ir rūmų ginkluotė, yra atviros visuomenei kaip „Heritage Malta“ valdomas muziejus. Neatsistebim prašmatniomis salėmis, nematytais eksponatais – riterių šarvais ir ginklais. Diana aplanko Premjero rezidenciją, Loreta užsuka į šiuolaikinio šokio pasirodymą eksperimentuoja ir bando pagauti tamsoje šokėjų judesius. Aušra pirmą kartą testuoja naują fotoaparatą Fuji X-Pro3.“Keistai neklauso pirštai, pripratę prie Nikon’ų. Gaila, kad nepilnas kadras, gal kiek lėčiau fokusuoja (gal todėl, kad tamsu) bet džiugina, kaip tvarko triukšmus, kuriems turiu fobiją. Tvanki naktis, nuovargis, daugybė žmonių. Fotoaparatas lengvas, netrukdo brautis per per minią.“
Saulutė irgi atvyko su nauju fotoaparatu, bet telefonu kol kas džiaugiasi labiau. Ką gi, juk gyveni ir mokaisi. Edita entuziastingai fotografuoja – į kelionės pabaigą jau pradėjome juokauti, kur gi ji dės tas nuotraukas.
Ištvermingiausia – Renata.  Ji lieka iki didžiojo koncerto miesto aikštėje.

2 DIENA

Keliamės su saule, nes gyvenant Valetos centre tiesiog būtina pasitikti saulėtekį Baraka soduose. Saulės pasitikimas tampa kasdienine tradicija viešint Maltoje. Su teleobjektyvu galima pasmalsauti, kas vyksta į uostą įplaukiančiuose kruiziniuose laivuose.  Fotografuojame ir telefonais, juk reikia kažką išsiųsti artimiesiems. Po pusryčių pasisukiojame netoli viešbučio ir autobusų stotelės. Susitinkame lietuvaitę, prekiaujančią šilko skaromis.  Renata, Maltos senbuvė aptinka objektą, kuriame jai dar neteko būti – Arkivyskupijos kuriją Florianoje, tad vis dar džiaugiamės pirmaisiais kartais. Pakeliui be dėmesio nepaliekame nei vienuolių, nei šunų. Grupinė nuotrauka prie Tritono fontano. Šiandien keliaujame į Rabatą  ir Mdiną – senuosius Maltos miestus. Karštą dieną buvo gera proga ramiai pasivaikščioti pavėsingomis gatvėmis ir pasilepinti pastičiais – tradiciniais maltietiškais pyragėliais su žirnių tyre arba rikotos sūriu. Apsilankėme šv. Pauliaus katakombose Rabate. Grožimės architektūriniais akcentais: balkonai, durys, religinė atributika prie įėjimų.
Aušros svajonė – pasilikti iki išnaktų ir pafotografuoti vaiduoklius Mdinoje  šįkart liko neįgyvendinta. Teks sugrįžti.

3 DIENA

Trečia diena buvo skirta Valetai – miestui, kuris beveik niekada nemiega, kuris visada žavi, traukia, nepaleidžia, įtraukia, kuris išplitęs net ir po žeme.

Rytas – kaip visada – su saule, Renata ir Loreta dar įšoka į šiltą jūrą.  O po to – kilometrų kilometrai po gražuolę Valetą. Pirmiausia – apsilankymas karo metų slėptuvėje (prieš tai čia buvo slėptuvė nuo turkų užpuolimų). Muziejaus darbuotojai mus apginklavo šalmais ir žibintuvėliais. Taip ir žygiavome per miestą į nusileidimo vietą. Išlindus iš požemio – laukė dvasingesni dalykai. Eilė į šv. Jono katedrą neišgąsdino: pavieniams lankytojams  ji juda sparčiai, o ir mes  nemėgstame nuobodžiauti. Pasigrožėjome įstabiu turtingu tiek auksu, tiek istorijomis vidumi. Aplankėme Karavadžą. Po to lankėme privačią vilą Casa Rocca Picola. Joje daug kam buvo net jaukiau negu auksinėje Šv. Jono katedroje: įspūdingi interjerai, stebinanti dydžiu požeminė slėptuvė ir net papūga lankytojų džiaugsmui!  Visa Valeta puiki: alsuojanti viduramžių istorija ir plakanti šiuolaikišku ritmu vienu metu. O kur dar tos Strada Streat ar St Ursula gatvelės – siauros, pavėsingos ir karštą dieną jose taip gerai pasėdėti. Sužavėjo paskalų balkonėliai. Taip juos vadino Sicilijoje, kuri yra visai šalia ir iš kur kažkada atkeliavo daugybė būsimų maltiečių. Dieną vainikuoja saulės palydėjimas ir kokteiliai ant viešbučio The Embassy Valletta stogo. Prieš miegą neskubėdamos dar šiek tiek laiko skiriame naktinei Valetai. Rytoj keliamės į kitą vietą…