Nedvejokite, juk dalyvauti – smagiau!
Klubo pasivaikščiojimų projektas įgauna pagreitį. Vasariško vakaro pasivaikščiojimui pasirinkome kaimą mieste – Markučius. Oras nenudžiugino, bet lietus neišbaidė ištvermingiausiųjų. Pasivaikščiojimą pradėjome Markučių parke ir tęsėme po kaimiškąją Markučių dalį. Apžiūrėtas šiuolaikinių metalinių skulptūrų kiemas (skulptorius R. Pesliakas), buvusi gubernatoriaus vila ir kiti įdomūs statiniai. Numatyto maršruto pabaigti nepavyko dėl kelią pastojusio Kaukysos upelio. Numatyto tilto per jį nebuvo, gal potvynis nunešė.
Tyrinėjo ir fotografavo Birutė, Gintarė, Natalija.
Gegužės mėnesį pasirinkome patyrinėti Žvėryną – vieną žaliausių ir unikaliausių Vilniaus rajonų, kuriame galima rasti visko: įspūdingos medinės architektūros, naujų modernios statybos pastatų ir daug gamtos. Rajonas tikrai vertas tyrinėjimo: daugybė detalių ir bėgte lankantis rajone nepastebimų smulkmenų žadina smalsumą ir priverčia stabtelti.
Nuotraukos Birutės, Gintarės ir Šarūno.
Tęsdami Vilniaus tyrinėjimus kovo mėnesiui pasirinkome stoties rajoną. Maršrutą ir šį syki rinkomės iš „Neakivaizdinio Vilniaus”. Štai kokią informaciją radome programėlėje: „Stoties rajono paveldas toks pat margas kaip ir jo kasdienybė – čia kiemuose pasislėpusios mažai kam žinomos šventovės, naujas erdves kūrybai atranda skulptoriai ir dailininkai, akis glosto XIX–XX a. sandūros architektūra. Kur ne kur dar galima aptikti būtajame laike įstrigusių krautuvėlių ir veikėjų, apie kuriuos prieš porą dešimtmečių „Žas“ pasakojo savo dainoje „Jis gyvena stotyje“. Kadaise buvusi viena pavojingiausių Vilniaus vietų, šiandien Stotis veikiau siejama su maloniu šurmuliu, kurio gyvybę palaiko nesiliaujantis keliautojų srautas, modernėjanti Halė ir nišą atradę barai bei muzikos klubai. Kas gali būti geriau už vietą, kuri ir gyvybinga šiandien, ir turi ką papasakoti apie savo praeitį?”
Pasivaikščiojimą ir rastus objektus užfiksavo Birutė, Diana ir Loreta.
1 DIENA
Vilnius išlydėjo gūsingu vėju ir lietumi, o Malta pasitiko kaitria saule ir Renatos šypsena.
Nemenkas nerimas dėl eilių oro uosto patikroje greitai baigėsi – ilgai neužtrukome.
Pirma diena Maltoj prasideda nuo apsigyvenimo Valetoje, puikiame viešbutyje sostinės centre. Nedelsiant puošiamės suknelėmis, iš kuprinių traukiame kameras ir lekiam į miestą, kuriame prasideda festivalis NOTTE BIANCA. Programa labai plati – kiekviena renkasi pagal savo skonį.
Vienas iš būdų pažinti šalį – paragauti vietinio maisto. Ir pats laikas, nes jau esam gerokai išalkę. Kas ragauja tradicinės triušienos, kas jūros gėrybes, o Birutė išbando arklienos patiekalą. Troškulį malšiname vietiniu alumi ar vynu. Skanaujam sūrius, padažus, užtepėles, medų.
Užsukame į šventės proga atidarytus Didžiojo meistro rūmus, kuriuose dabar įsikūręs šalies prezidentas. Kai kurios pastato dalys, būtent rūmų valstybinės patalpos ir rūmų ginkluotė, yra atviros visuomenei kaip „Heritage Malta“ valdomas muziejus. Neatsistebim prašmatniomis salėmis, nematytais eksponatais – riterių šarvais ir ginklais. Diana aplanko Premjero rezidenciją, Loreta užsuka į šiuolaikinio šokio pasirodymą eksperimentuoja ir bando pagauti tamsoje šokėjų judesius. Aušra pirmą kartą testuoja naują fotoaparatą Fuji X-Pro3.“Keistai neklauso pirštai, pripratę prie Nikon’ų. Gaila, kad nepilnas kadras, gal kiek lėčiau fokusuoja (gal todėl, kad tamsu) bet džiugina, kaip tvarko triukšmus, kuriems turiu fobiją. Tvanki naktis, nuovargis, daugybė žmonių. Fotoaparatas lengvas, netrukdo brautis per per minią.“
Saulutė irgi atvyko su nauju fotoaparatu, bet telefonu kol kas džiaugiasi labiau. Ką gi, juk gyveni ir mokaisi. Edita entuziastingai fotografuoja – į kelionės pabaigą jau pradėjome juokauti, kur gi ji dės tas nuotraukas.
Ištvermingiausia – Renata. Ji lieka iki didžiojo koncerto miesto aikštėje.
2 DIENA
Keliamės su saule, nes gyvenant Valetos centre tiesiog būtina pasitikti saulėtekį Baraka soduose. Saulės pasitikimas tampa kasdienine tradicija viešint Maltoje. Su teleobjektyvu galima pasmalsauti, kas vyksta į uostą įplaukiančiuose kruiziniuose laivuose. Fotografuojame ir telefonais, juk reikia kažką išsiųsti artimiesiems. Po pusryčių pasisukiojame netoli viešbučio ir autobusų stotelės. Susitinkame lietuvaitę, prekiaujančią šilko skaromis. Renata, Maltos senbuvė aptinka objektą, kuriame jai dar neteko būti – Arkivyskupijos kuriją Florianoje, tad vis dar džiaugiamės pirmaisiais kartais. Pakeliui be dėmesio nepaliekame nei vienuolių, nei šunų. Grupinė nuotrauka prie Tritono fontano. Šiandien keliaujame į Rabatą ir Mdiną – senuosius Maltos miestus. Karštą dieną buvo gera proga ramiai pasivaikščioti pavėsingomis gatvėmis ir pasilepinti pastičiais – tradiciniais maltietiškais pyragėliais su žirnių tyre arba rikotos sūriu. Apsilankėme šv. Pauliaus katakombose Rabate. Grožimės architektūriniais akcentais: balkonai, durys, religinė atributika prie įėjimų.
Aušros svajonė – pasilikti iki išnaktų ir pafotografuoti vaiduoklius Mdinoje šįkart liko neįgyvendinta. Teks sugrįžti.
3 DIENA
Trečia diena buvo skirta Valetai – miestui, kuris beveik niekada nemiega, kuris visada žavi, traukia, nepaleidžia, įtraukia, kuris išplitęs net ir po žeme.
Rytas – kaip visada – su saule, Renata ir Loreta dar įšoka į šiltą jūrą. O po to – kilometrų kilometrai po gražuolę Valetą. Pirmiausia – apsilankymas karo metų slėptuvėje (prieš tai čia buvo slėptuvė nuo turkų užpuolimų). Muziejaus darbuotojai mus apginklavo šalmais ir žibintuvėliais. Taip ir žygiavome per miestą į nusileidimo vietą. Išlindus iš požemio – laukė dvasingesni dalykai. Eilė į šv. Jono katedrą neišgąsdino: pavieniams lankytojams ji juda sparčiai, o ir mes nemėgstame nuobodžiauti. Pasigrožėjome įstabiu turtingu tiek auksu, tiek istorijomis vidumi. Aplankėme Karavadžą. Po to lankėme privačią vilą Casa Rocca Picola. Joje daug kam buvo net jaukiau negu auksinėje Šv. Jono katedroje: įspūdingi interjerai, stebinanti dydžiu požeminė slėptuvė ir net papūga lankytojų džiaugsmui! Visa Valeta puiki: alsuojanti viduramžių istorija ir plakanti šiuolaikišku ritmu vienu metu. O kur dar tos Strada Streat ar St Ursula gatvelės – siauros, pavėsingos ir karštą dieną jose taip gerai pasėdėti. Sužavėjo paskalų balkonėliai. Taip juos vadino Sicilijoje, kuri yra visai šalia ir iš kur kažkada atkeliavo daugybė būsimų maltiečių. Dieną vainikuoja saulės palydėjimas ir kokteiliai ant viešbučio The Embassy Valletta stogo. Prieš miegą neskubėdamos dar šiek tiek laiko skiriame naktinei Valetai. Rytoj keliamės į kitą vietą…
