Tęsdami Vilniaus tyrinėjimus kovo mėnesiui pasirinkome stoties rajoną. Maršrutą ir šį syki rinkomės iš „Neakivaizdinio Vilniaus”. Štai kokią informaciją radome programėlėje: „Stoties rajono paveldas toks pat margas kaip ir jo kasdienybė – čia kiemuose pasislėpusios mažai kam žinomos šventovės, naujas erdves kūrybai atranda skulptoriai ir dailininkai, akis glosto XIX–XX a. sandūros architektūra. Kur ne kur dar galima aptikti būtajame laike įstrigusių krautuvėlių ir veikėjų, apie kuriuos prieš porą dešimtmečių „Žas“ pasakojo savo dainoje „Jis gyvena stotyje“. Kadaise buvusi viena pavojingiausių Vilniaus vietų, šiandien Stotis veikiau siejama su maloniu šurmuliu, kurio gyvybę palaiko nesiliaujantis keliautojų srautas, modernėjanti Halė ir nišą atradę barai bei muzikos klubai. Kas gali būti geriau už vietą, kuri ir gyvybinga šiandien, ir turi ką papasakoti apie savo praeitį?”
Pasivaikščiojimą ir rastus objektus užfiksavo Birutė, Diana ir Loreta.
You must be logged in to post a comment.